Obrazy na stronie
PDF
ePub

Eiswor) izvis hlaif; 37 all þatei gaf (didwer) mis atta, du mis gimiþ; vin, 45 þatei sunja rodida (Xiy∞), ni galaubeiþ mis; x1v, 31 ak ei uskunnai so mænaseps, palei ik frijo da (¿yzwŵ) allan meinana — urreisip (vid. § 179 annot. 1); xix, 4 attiuha izvis īna ut, ei v teip, parei in imma ni ainhun fairino bigat (supioxo); Tim. I, 5, 18 qap (λéys) gameleins; Tim. II, 11, 17 vaurd îze sve gund vuliþ, þizeei vesu n (čotív) ymainaius jah filetus; Cor. II, 1, 4 ga þrafstjam pans in allaim aglom þairh po gaþlaiht, þizaiei g aprafstidai sijum (napaxadovμ¿ðu) silbans fram gupa; Eph. 11, 22 in þammei jah jus miþgatim ridai sijup (ovvoxodoμsials) du bauainai gupa. Præsertim in determinando tempore, cum scilicet Gothus pro puncto temporis, usque quod al ́quid evenit, tempus potius a quo res contingit, exhibere mavult: Mc. vin, 2 in feinoda (onλayxvičopa) du pizai managein, unle ju dagans prins miþ mis v sun (fuerunt, gr. #pɔsμśvovoɩ) jak ni haband (xovor), wa maljaina; Luc. xv, 29 sva filu jere skal kinoda (servivi, gr. dovk:úw) þus jah ni wankun anabusn peina ufariddja (rapñibov); Joan. xiv, 9 svalaud melis miþ ïzvis vas (fui, gr. siμí), jah ni ufkun pes (¿yvwxas) mik. »

§ 181. II. PRÆTeritum ponitur 1) Pro græco imperfecto :

a) Mc. 1, 13 andbahtidedun dınxóvovy; 21 laisida sõiduoxe; 30 svaihro seimonis la g (xztíxecto) in brinnon; 35 iesus jaina baþ (nposnúxero); x1, 8 sumai astans maimailu n (izontov); us bagmum jak stravidedun (iorpávvvov) ana viga.

b) Imperfectum pass. vertitur per participium præt., auxiliante præterito verbi vison: Mc. 1, 5 daupidai vesun (¿barričovro) alimi; Joan. xI, 23; Luc. 1, 65 în allai bairgakein ïxdaias merida vesun (diɛdadsīto) alla po vaurda; xxμ, 3 svaei sunus munds va s (¿voμíčeto) iosefis; iv, 1 ïesus t auhans vas (ñyero) în akmin în auþidai; vò, 12; ví, 27, 29, 37; xvi, 19; xvii, 27; Joan. vi, 18; Rom. It, 6; Cor. 1, x1, 23; Neb. v, 18. Semel occurrit Mc. vi, 3 gamarzidai vaur þun (iozavdadičovto) in þamma.

2) Pro perfecto:

a) Mth. ix, 22 galaubeins þeina ganasida (oiowe) puk; Mc. v, 54; Mc. 1, 38 gagjam du þaim bisunjane nuimom juh baurgim, ei jah jainar merjan, unte du pe qa m (išeλńλv0a); vn, 29 usídd ja (šžskýkʊîɛ) unhulpo us daukir þeinai; x1, 2 bigitats fulan gabundanana, ana þummei nauh ainshun manne ni s at (xɛxáOcze); II, 23 fauragataik (poɛipnxa) izvis allata; x.v, 42 sa levjands mik atnewida (x), etc.; Luc. vi, 16 praufetus mikils urrais (¿yńyeptu); Cor. II, xv, 12.—Joan. 111, 29 fɛɑheds meina u s f v | |noda (ñenkýpostaı); x11, 27 saivala meina ga d r o bnoda (Terápuztαi); Mc. xi. 21 smakkabugms gapaursnoda (¿§nfuvtai); Cor. 1, xv1, 9 haurds mis usluk noda (véwyɛ); Cor. II, vi, 11.

b) Perfectum pas». transitivis exprimitur : au) Communiter adhibitis participio præt. et præ

sente verbi visan : Mth. x, 30 ï:vara tagla kaubidia alla gara pana sind (¿púðunuéva eioi); Mth. x1, 10 bi panei gameliþist (scilicet in scriptura. y'yṣuπтa); Me. 1, 2; vn, 6, x1, 47; Luc. 11, 25; 1, 4; iv, 4; x, 26; Rom. viii, 35; Cor. II, vir, 14; Luc. IV, 12 gipanist (scilicet in scriptura, pnta) ni fraisais fraujan; Mc. iv, 11 izvis algiban is s (Sidorai) kunnan runa; Luc. 1v. 6; vit, 10; Joan. VII, 8 meinata mel ni nauh us fulliþ ist (net)ńpwtai); 47 ibai jah jus a fairzidai siju þ (nen)ávode); xvi, 10; xvin, 57; Rom. vu, 2; xm, 4; Cor. 1, 1, 43; iv, 4; vi, 14, 27; Cor. II, vi, 4; vn, 15; 1x, 2, 3; Gal. v, 4; vi, 14; Phil. 1, 12; iv, 12; Coł. 1; 16; iv, 3; Tit. 1, 45. Jam vero non nisi raro verbum substantivum participio præponitur et quidem tantummodo ubi negatione attrabitur vel præeunte græco prius mittitur : Joan. v1, 65 xibai ist atgiban; \11, 4Â ́ni sij u m gabauranai; x11, 14 svusve ist game liþ; xvi, 24 bidjaip ei faheps izvara sijai usfullida (ž nerìnpwuiva); xv11, 25 îk în îm jah þu în mis, ei sijaina ustauhanai ( TETELE voc); Cor. II, IV, 3 jabai ist gahulida (fore nexaдvμμévov), Cor. 1, vi, 15 nist gaþivaiþs, Tim. II, 11, 9 nist gabundan.

bb) Raro autem adhibitis participio præt. et præte rito verbi visan vel vairþan : Mc. x, 40 puta du sitan af taihsvon mei, ai aiþþau af hleidumein nist mein du giban alja þaimei manviþ vas (átoquæσtαı); Gat. 11, 7 þai þugkjandans ni vaiht anaïnsokun ak þata viþravair po gasaiwandans, patci gatrauaida vas mis (RETIOτevpar) aivaggeljo; wv, 25; Me. ix, 42. Mc. 11, 26 jabai salana usstop ana sik silban juk g adailips varp (pepépíoraí), ni maŋ gastandun; Joan. xvi, 11 parakietus gasakiþ po namasep bi staua, patei sa reiks pis fairways a fd omips varp (xśxperα); Gor. II, vʊ, 11; Gal. u, 23.

Semel Gothus circumscribit cum kabun et participio præt, at objectum relato, more Latinorum: Tim. I, IV, 2 afstand and sumai atsaiwandans laiseino unhulpono gatandida habandane sresa miþvis sein (maculatam habentium conscientiam, gr. κεκαυτηριασμένων τὴν συνείδησιν). Item de preterito per faura strictius determinato dieendum est: Luc. x1v, 24 ni ainshun manne jainaize pize faura kaitanane pro táv xexλnuévwv; alias vero simplex participium sufficit, ex. gr. : gabaurans pro jejermpivos Joan. ix, 32.

Quemadmodum in oratione obliqua præsens loco præteriti pro sensu ponendum est (§ 180, 5), ita etiam perfectum loco plusquamperfecti usurpatur : Mc. xvi, 4 guidedun pammei afvalvips ist (àπoxsúdeσтαe) si stains.

3) Pro plusquamperfecto :

a) Me. xiv, 44 atgaf (dɛdózɛi) sa lerjands ́ïm bandvon; xv, 7 in auhjadau maurþr gatavidedun (EOE); 10 in ncipis atgebun (napaðsótour)ina þai gudjans; xvi, 9 usvarp (ixɛɛ6kúme‹) sibun unhulpons; Luc. viii, 2, 29, 35, 38; Joan. vi, 17; vii, 50; vin, 20; xi, 15, 19, 50; xiv, 7; Skeir. Vil, d

(gasaw jag - gahausida, viderat et audiverat); ¿zá¤nto Mr. x, 46 el ɛístáxɛɛ Joan. vi, 57; xvi, 5, 16, 13 Gothus convertit ut simplicia præterita pro seasu (scdit, stetit) per sat et stop.

b) Plusquamperfectum pass. ubique auxiliantibus participio præt. et præterito verbi visan circumscribitur : Mth. vii, 25 razn gasuliþ vas (relzuchiwto) ana slaina; Luc. vi, 48; Luc. iv, 29 ana fairgunja baurgs gatimrida vas (wodóμnto); xvi, 20 lazarus alvaurpans vas (i6i6λoro) du daura; Joan. xi, 44 v'ils is aurulja bibundans scilicet vas (nepiedidito); XIX, 11 ni aihtedeis valdusnje ainhun ana mik, nih vesi pus atgiban (v dedoμévov) ïupapro; Joan. IX, 22 ovverÉfecuto in mediali sensu usurpatur, quod Ulilas per gaqe pun sis tradidit.

4) Pro aoriste :

a) Alth. v, 28 wazuh saei saiwiþ ginon du luston zos, ju gahorino da (ipoixsvosv) īsai; vII, 22 μiu beinamma namin praufeli dedum (xposantsoapsy) (προεφητεύσαμεν) jah þeinamma namin unhulpons usvaurpum (¿¿6άLousy) jah þeinamma namin maktins mikilos gatavidedum (śromoapsy), etc.

b) Pro aoristo pass. Gothus adhibet participium præel.:

aa) Cum præterito verbi vairþan : Mh. x1, 19 usvaurhia gadomida varp (idxan) handuyei; XXVII, 8 duppe haitans varp (éxλrôn) akrs jains akra blobis; 3 ïesus du stauai galauhans var þ (xuterpi94); Mc. 11, 27 sabbato in maus verþ gaskapans (ixtiobn); 1x, 4 alauyiþs varþ (ŵrpin) îm helias miþ mose; xvi, 11 kausjandans þatei libaiþ jah gasaiwuns varþ (èr¿on), ni galaubidedun; Luc. vil, 35; vin, 5, 20; 1x, 36; xv, 24, 52; xvi, 1; xvII, 14, 18; Joan. ix, 2, 19, 20, 34; x1, 38; XF, 18; xv, 21; xvm, 42; Rom. vii, 4, 6, 10; xi, 17, 24 (usmitans jah intrvegans varp); xv, 4; Cor. 1, 1, 15; &; vi, 18; xv, 54; Cor. II, iv, 1; vu, 14; xu, 4, 12; Eph. 1, 13; m, 8; Pbil. nt, 12; Col. 1, 16, 26; Thess. lì, 11, 3; Tim. 1, 1, 16; 11, 13, 14 (varþ ustutoþs); III, 46; av, 14; vi, 10; Neh. vi, 15, 16 (varþ ussulliþs); en, 1;

(b) Cum præterito verbi visan, pariter ac in circumscribendis imperfecto et plusquamperfecto : Mc. 1,9 qam iesus fram nazaraiþ jah daupips vas (6αKτíoln); xv, 18 peilatus jesus a!yaf, eiushramiþs vesi (oravpwoň); 28 miþ unsībjaim rahniþs vas (ἐλογίσθη) ; Luc. ut, 18 stasve rodip vas (ἐλαλήθη) du ïm; iv, 26 insandips vas (inéμpon) helias în saraipta; 27 ni aiushun ize gahrainips vas(ixxCapison) alja naiman; Joan. vii, 39 iesus nauhþanuk ni haukips vas (édněúcOn); 1x, 52; xu, 5, 16; xvii, 56; Cor. I, 1, 13; vù, 20, 21, 24; x, 2; xv, 4; Cor. H, 1, 8; vil, 7, 9; No1, 25, 33; xii, 4; Gal. #1, 3; 1, 1, 27; Eph. 1, 11; m, 3, 10; Col. in, 15; Thess. I, 1, 1; Tim. I, 1, 13; Neb. v, 17,

cc) Cum præsenti verbi visan, sicut ac in circumscribendo perfecto: Mih. v, 21 hausideduþ þatei qilan ist (¿¿¿¿ín) þaim airizam ; Luc. 11, 11 spillo

izvis faheid mikila, sei vairþip allai managein, puisi gabaurans ist (èrixon) izvis nasjards; x, 20 fagi nod in þammei namna izvara gamelida sina (Eypúpn) în himinam; 22 all mis atgiban ist (nʊpe • d¿on) fram allin; Joan.xı11,32 jabai guþ kauhiþs ist (¿dáσ0) în îmma, jah gup hauheip ina; xv, 8; xXVI, 21 (ubi gabauran ist barn passive pro yun yun? convertitur), Rom. 1x, 12; Cor. 1, v, 7; vn, 34; xa, 13; xv, 5, 6; subscript.; Cor. II, x11, 7; subscript. ; Gal. 11, 17; v, 13; Eph. ш, 5; iv, 1, 4, 7, 21, 30; Phil. 1, 29; 1, 8; Thess. I, m, 7; Thess. II, 1, 10; Tim. I, 11, 7; vi, 12; Tim. II, 1, 11; Tit. 1, 3. Mc. I, 21 gepun patei usgaisips ist (orn) propter orationem obliquam dicitur, coll. supra § 180, 5.

‹ Annotatio. — Ubi vero qu:eque harum trium circumscribendi rationum adhibenda sit, dificile deflniri potest, earum discrepantia individuali apparente. Ex variis autem locis, in quibus hæ diverse rationes

promiscue usurpantur, ut Joan. xiii, 31 nu gasveraids var þ (édožάo0n) suņus mans jah guþ hauhips ist (¿do ácon) in imma, patet, quod varp faclum historicum, ist vero factum remanens efficaci terque continuans indicet; cæterum bic locus inter alios probat, quantum interpres sensum exemplaris teligerit in eumque altius penetraverit. Cor. 1, vil, 22 saei haitans istet saei kaitada indiscriminatime pro κληθείς ponuntur. »

5) Pro præsente vid. § 180, 4 et annot. 2.

§ 182. III. FUTURO nulla equidem est peculiaris forma; futurum autem græcum sæpe convertitur sive præsenti, sive circumscriptione adhibita.

1) Igitur pro græco futuro præsens solemniter usurpatur, et equidem

a) Præsens indicativi: Mth. v, 8: paxápws oi xalapoi τῇ καρδίᾳ, ὅτι αὐτοὶ τὸν Θεὸν ὄψονται: audagai pai guþ rainjahairtans, unte pai gup gasaiwand; Mc. vII, 57 τί δώσει ἄνθρωπος ἀντάλλαγμα τῆς ψυχῆς αὐτοῦ : wa gibiþ manna inmaidein saivalvs seinaizos ; Luc. ΣΙΣ, 44 έξουσιν ἡμέραι ἐπὶ σὲ καὶ περιβαλοῦσιν οἱ ἐχθροί σου χαρακά σοι και περικυκλώσουσί σε καὶ συνέξουσί σε πάντοθεν, καὶ ἐδαφιοῦσί σε καὶ οὐκ ἀφή σουσιν ἔν σοι λίθον ἐπὶ λίθῳ : qim and dagos anabus jak bigraband fijands þeinai grabai þuk jak bistandand puk jah bivaibjand puk alla pro jah airpai puk yaibnjand jah ni letand in pus stain ana staina; Rom. IX, 25 καλέσω τὸν οὐ λαόν μου λαίν pov haita po ni managein meina managein meina ; Mth. x1, 23 kafarnaum þu und himin uskaukida dalaþ und halja galei þis (×arabelaodńσy); Joan. xvi, 20 amen qipa izvis, bei greitip jah gauno p (xλavess καὶ θρηνήσετε) i manaseps fagino (χαρήσεται); Tim. 11, 11, 11 jabai miþgaduupnodedum jah mi plibam (ovnooμev), jabai gu þulam jah miþþiudanom (ovμ5αodsúcoμsv); Cor. 1, x, 15 gab. urjaba fragima jah fraqimuda (δαπανήσω καὶ ἐκδαπαναθήτος pa) faur saivalos izvuros; Rom. x1, 22 jabai þairhvisis in selein, aþþan jah þu usmaitaza (izzowńoy); Mc. x, 33 sunus mans usgibada (napudolńostai) paim ufargudjam; Cor. I, vv, 51 allai înmaidjanda

(αλλαγησόμεθα); Mc. xin, 25 mahleis þos in himinam garagjanda (σαλευθήσονται), etc. ;

b) Præsens conjunctivi, solemniter in sententiis subjunctivis, interrogativis et ubique futurum ad imperativum proxime accedit: Mc. 1x, 49 o kuni ungalaubjando, und wa at izvis sijau (oopa), und wa pulau (vižquaı) izvis (usque dum vobiscum esse debeo? usque dum pali vos debeo?); Luc. iv, 8 franjan invitais (πposzvvnosis) jah imma ainamma fullafah jais (harpsúte15, servire debeo); Joan. vm, 22 nibai usqimai (άroxтevei) sis silbin (nonne interficiet seipsum?); vi, 68 frauja du wamma galeipaima (anelevoópez, nonne ire debemus, possumus?); Luc. xix, 31 jabai was igqis fraihnai, duwe undbindip, sva qipaits (ipeire) du imma (dicere potest, debet); Philem. 22 venja ei þairh bidos izvaros fragibuidau (xapio0śooμ«ı) izvis; Mc. vin, 12 amen qipa izvis, jubai gibaidau (Solroeta) kunja pamma taikne; Mth. vi, 7 pugkeiþ im ei in filuvaurdein seinai andhausjaindau (ɛiçaxovolńoovta(). Item etiam Mth. v, 33, 39, 41; x, 26; Mc. m, 27; x, 7; xi, 13; XII, 9; xvi, 13; Luc. 1, 13, 31, 60; m, 10, 12; iv, 8, 12; vi, 42; vill, 17; x, 6; xv, 5; XVII, 4; xvin, 8; xx, 15; Joan. v, 47; vii, 31, ix, 21; xv, 20; xv, 26; Rom. viii, 35; x1, 14, 19, 21, 35; Cor. I, vii, 16; xı, 22; Cor. II, 1x, 19; x1, 30; XIII, 1; Gal. v, 12; vi, 4; Thess. I, 1, 3; Tim. 1, ni, 5; Neh. vi, 3.

35;

In interrogationibus indirectis et oratione obliqua adhibetur præsens conjunctivi, ubi verbum principalis sententiæ in præterito ponitur : Mc. 1, 2 vitaidedun îmma, hailidedi (Ozpañɛúσɛı) sabbato daga; Luc. vi, 7; Mc. xi, 18 sokidedun waiva imma usqistidedeina (ànolsovo). Quapropter Joan. v, 45 (un doxeīts) patei ik vrohidedjau izvis non explicandum est.

Annotatio 1. Sæpe autem ex diversa tantum lectione indicativus vel conjunctivus diverso usurpatur, ut Cor. II, xin, 1; in sententia enim ini otóμztos δύο μαρτύρων καὶ τριῶν σταθήσεται πᾶν ῥῆμα cod. B futurum per conjunctivum gastandei, cod. A autem per indicativum gastandip convertit. Sed quandoque etiam Gothus in eadem sententia indicativum vel conjunctivum pro libitu suo adhibet: Mc. ix, 39 ni mannahun ïst, saei taujiþ (romσei) maht ïn numin meinamma jah magi (ovvnostα) ubilvaurdj.n mis; Luc. 1, 31 sai ganimis (av)λńyp) ïn kil þein jah gabairis (Ten) sunu jah haituis (xadioeıç) namo is ïesus; Joan. xv, 20 jabai mik vrekun jah izvis vrikand (dova), jabai mein vaurd fastaidedeina jah izvar fastaina (τnpńcovci); Rom, x1, 14 andbahti mein mikilja, ei waiva in aljana brigga (maniwow) leik mein jah ganas jau (owow) sumans us ïm; Cor. 11, 1x, 10 sa andstaldands fraiva þana saiandan jah hlaba du mata andstaldiþ (xopnyńoei) jah managjai (nλnuvei) fraiv izvar jah vahsjan gataujai (avžnoei) akrana usvaurhtais ïzvaraizos; coll. 2). Annotatio- 2. Quoniam Gothus futurum, quando ad im crativum accedit, conjunctivo tradit,

eodem etiam modo hoc convertit, ubi negatione comitatur (o c. fut.): Mth. v, 21 ni maurþrjais (où govεvoals. non occidas); 35 ni ufarsvarais (ovx èпopжnotes); Luc. iv, 12; Rom. vit, 7; xin, 9: Cor. I, 1x, 9; Cor. II, v, 3.

‹ Aunotatio 3. — E contrario conjunctivum aorist. cum où un, qui sensum futuri præ se fert, ordinario per indicativum præs. (coll. §, 183) Gothus exh bet: Mih. v, 18 und þatei usleiþiþ himins jah airþa, jola ains aippau ains striks ni usleipip (où un rapidon) af vitoda; 20 gipa ïzvis þatei nibai maxagizo vairþiþ izvaraizos gara hteins þan þize bokarje, ni þau qimiþ (oμn sicente) in piudangardjai himine; 25 qipa pus, ni usgaggis (où un tons) ja nþro, unte usgibis pana minnistan kintu; x, 42; Luc. 1, 15; 1x, 27; x, 19; xvi, 17; Joan. vi, 35, 37; vш, 51; x, 5, 28;. XII, 58; Cor. 1, viii, 13; Gal. iv, 50; Thess. I, iv, 15; v, 3. Conjunctivus autem non nisi raro ponitur: Luc. xvi, 7 ïþ guþ niu gavrikai (où fr Tonon) pans gavalidans seinans; Joan. xvi, 11 stikl panei gaf mis alla, niu drigkau (où μǹ Tis)) þana; vin, 52 jabai was mein vaurd fastai, ni kausjai (où un yevonta) daupau; Gal. v, 16. γεύσηται) »

2) Quandoque autem Gothus circumscriptione uti mavult; quo in casu nonnulla verba usurpat, quæ graecis μέλλειν et ἔχειν respondent, ut skulan, munan, skafijan sik, præsertim skulan duginnan et haban cum infinitivo: Luc. 1, 66 galagidedun þo vaurda ïn hairlin scinamma qiþandans, wa skuli þuta barn vair pan (orα); VI, 25 vai izvis jus hlahjandans nx, unte gaunon jah gretan duginnid (revoñOETS xai xhaúcɛte); Joan. x11, 26 parei ik ïm, þaruh sa andbahts meins visan habaiþ (fotαɩ). Jam vero hæc circumscriptio præcipue adhibetur, ubi præsens et futurum contextim stantia discriminanda sunt: Phil. 1, 18 fagino jah faginon duginna (yaipw xai xaρnsoμα); Cor. II, x1, 12 tauja jah taujan haba (no nai Toños); Thess. II, m, 4 taujip jah taujan habaiþ (ñocīte xui romσete). In boc casu commutantur etiam conjunctivus et indicativus: Joan. v, 47 þande jainis melam ni galaube ip (MOTIVETE), waiva meinaim vaurdam galaubjaip (TIGTEVGETE); Cor. 1, x1, 22 wa giþau izvis, kazjau (inacéow) izvis, in þamma ni hazja (inac). Vel pro futuro ponitur compositum cum ga-: Luc. XVII, 8 biguurdans andbahtei mis, unte matja jah drigka (4ú.yw xai niw), jah biße gamatjis jah gaḍrigkais þu (gáyroar zai miɛcai); Joan. xvi, 16 leitil nauk jak ni saiwiþ (9ɛwpɛīte) mik jah aftra leitil jah gasaiwip (ofeobe) mik; xvi, 19; Rom. ix, 15 gaarma (leno) panei arma (èdeŵ), jah gableiþja (oizterpow) ubi supplendum est panei bleiþja (ointeip), non autem gaþleiþja ut in annot. ad h. 1. asseritur. Annotatio 4. Cum examinantur loca, ut Mth. v, 8; Mc. x, 26; xiv, 62; xvi, 7; Luc. II, 6; xvii, 21; Joan. x1, 40 in quibus foμai semper per ga aiwan redditur, dum præsens saiwan sonat, hoe quidem conjici posset, Gothum composito sensuint futuri exhibere voluisse; licet tamen formæ cum

[ocr errors]

ga- sæpe co modo inveniantur, occurrun: ctiam simplicia pro futuro convertendo, ex. gr. : dáσo semper tra litur per giba, vid. Me. vi, 37; xn, 9; xm, 22, 24; Luc. 1, 32; iv, 6; xvi, 12: xx, 16; Joan. vi, 27; xi, 22; xm, 26; xiv, 16; xvi, 25; Tim. II, 11, 7.

[ocr errors]

Annotatio 5. Necnon et indicativus pro præsenti et futuro græco indiscriminatim ponitur : Joan. XIV, 12 saei gataubeid mis po vaurstva, þoei ik tanja (mo), jah is tanjiþ (zońσu) jah maizona þaim tanjip (oo); Tim. II, 1, 12 jabai afaikam n, (άprovμeða) juh is alaikiþ (úpvoetui) uns; Luc. IV, 6 pus giba (dwoo) pata valdufni pize allata, unte mis ag'ban ist jah piswammek þau viljau giba (didospi) pata; Cor. II, x1, 18 wopandj hik wop a (καύχωνται κἀγὼ καυχήσομαι); coll. Cor. II, 1, 10 iz. i us sv«leikaim dauþum uns galausida jah galauseiþ (¿verai), du þammei venidedum ei galausei þ (¿úœTa); 15 ni alja meljam izvis alja poei ufkunnaip (ἐπιγιγνώσκετε). αp pan venja ei und andi u [kunnai (¿mɩyváoɛσ0ɛ). Intellectu difficilis est Joan. x, 52 gup hauheiþ (altat) îna în sis jah suns hauhida (altavit) ina, cum in græco textu bis adsit futa

rum.

21

Annotatio 6.- Quoad vero futurum verbi subst. (opa) exprimitur a) per indicativum et conjunctivom præs. verbi visan : Mth. xxv, 64 ist ("cral) · so speidizei airziþa vairsizei þizai frumein; Mc. vi, 11 amen qiþa ïzvis. sutizo ist (forαı) saudaumjam aippau gaumaurjam þau þizai baurg; Luc, v, 10; xiv, 10; Joan. v 1, 26; xtv, 17; Mth. v, 48 sijaiþ (ïczole) nu jus fullutojai svasve atta izvar fullatojis ist; Mc. ix, 19 und wa at ïzvis sijau (ếœopaɩ); 35 jabai was vili frumists visan, sijai (šoruı) allaize aftumists; x, 8, 43; Luc. 1, 20, 34; ix, 41; xvii, 31; XVIII, 15; Joan. vi, 55; Cor. II, xu, 6; Tim. II, 11, 2; b) per indicativum verbi vair þan: Mth. v, saei maur þreiþ, skula vair pip (FCTα) stauai; v, 22; vш, 12 jainar vair þiþ (ïotai) grets j h krusis tunp ve; x1, 22, 24 (in loco parallelo apud Mth. vi, 11, dum illic fortuɩ ist sonat, hic vertitur vir þiþ); Mc. x, 31 managai vair þand (covac) frumans afiumans jah aftumans frumans; x11, 7, 23; xi, 19; Luc. 1, 14, 33, etc. Raro autem per merum conjunctivum verbi vairþan : Luc. vi, 40 gamanvids warjizuh vair þaj (šotaı) sve laisaris ïs; Cor. II, 1, 7, 8 jubai andbakti dauþaus varþ vulpag—waiva nei mais andbahti ahmins vair þai in vulþau. Hinc in circumscriptione per verba visan et vairþan utrumque pro futuro ponitur: Luc. 1, 37 ¿ðvvaticei unmahleiys ist; Rom. vin, 39 dvvýostai mahteiga ist; Luc. x, 25xnpovoμnow abja vairþa; Gal. v, 21; Col. m, 4 pxveρwonσeo0s bairhtai vair pip; Joan. xi, 12 σωθήσεται hails vair pip; xvi, 20 λυπηθήσεσθε saur gandans vairþiþ; Phil. 1, 20 aicxvvońcoμaɩ gaaiviskops vair pa; Luc. vi, 25 newάcets gredagai vair pip; Tim. I, vi, 8 habundans usfodein jah gaskadvein þaimuh ganohidai sijaima (¿pzɛołnσó'μ:0α); Luc. xvin, 18 wa tarjends lībainais aircinons

arbja vair pau? (x?ncevopiew). Quandoque per ist et varip græcum ἐστί εἰ ἔσται discriminandum esse videtur, ut Mih. vi, 22 jabai ango þein ainfalþ ist (isti), allata leik þein linhadein vair þiþ (iorUI); attamen immediate precedit vs. 21 parei ist (corTI) kuzd izvar, þuruh ist (forai) jah hairto izvar.

Annotatie 7.—Conspicuæ sunt in locis Ga!, v, 10 sa drobjands izvis sa bairaiþ (Bastiou) vargiþa et Thess. I, IV, 14 gup pans paiei anasaislepun þairh isu tiuhaiþ (üğsı) miþ imma, duæ formæ bairaip et tiuhaip, quæ, si græcum futurum per indicativum conversum esset, bairiþ et tiuhiþ, si per conjunctivum, bairai et tiukai sonarent. Non autem audiendi sunt, qui his locis librarii mendum adesse volunt; hoc enim prorsus sit improbabile, cum aliunde etiam Col. m, 15 hæc forma tertia vice et equidem pro imperativo occurrat, vid. § 186, annot. 4; hic, quemadmodum ad Thess. I. I. dicendum est, hanc recentiorem esse pro conjunctivo formam. ›

§ 183. IV. FUTURUM EXACTUM Gothus etiam vertit per præsens et equ dem ordinario per præsens indicativi (vid. ad Thess. II, 1, 10): Mth. v, 20 nibai managizo vairþiþ (nepicoeúcy) izvaraizos garaihlein, ni þau qimiþ în þiudangardjai himine; 21 snei maur þreiþ (govevon), skula vairþiþ stauai; 22, 26 ni usgaggis jain pro unte usgibis (iñodēs) þana minnistan kintu; Mc. 11, 20 þan afnimada (¿ñup◊ṛ) af im sa bruþfaþs, jah þan fastand; Joan. x, 38 kana ki hrukeiþ, unte þu mik afaikis (anapvron) kunnan prim sin pam; Cor. 1, xv1, 5 qima a izvis, pan makindonja usleipa (diê0). Indicativus autem et conjunctivus commutantur: Mth. v, 19 saei nu gatairiþ (kúry) aina anatuzne þizo minnistono jah laisjai (dıdūžņ) sva mans, sah minnista haitada în þiudangardjai h.mine, ip saei taujiþ jah laisjai (mońơn xui dedúžņ) sva, sah mikils hai:ada în þiudangardjai himine ; Mc. 11, 27 ni manna mag kısa svinþis galeiþands în gard is vilran, niba faur þis þana svinþan gabindi þ juh þanu gard is disvilvai (dńon—diopπáon). Evidenter quoddaw discrimen statuere studuit Gothus apud Mth. v, 51 el 52 gihan ist þatei wazuh saei afletai (nodion) gen, gibai īzai ufstasseis bokos. ip ik qipa izris patei wazuh saei afletip (olicy) qen seina, taujip po horinon.

III. DE MODO.

§ 184. I. INDICATIVUS usurpatur ad exprimendum quod reipsa existit, aut existere affirmatur. 1) In simplicibus sententiis :

a) Mc. xvi, 6 iesus nist her, urrais: b) In directa interrogatione : Gal. μ, 1 was ïzris afhugida? Joan. xi. 56 frauja wad gaggis? «Annotatio 1. —lu directis interrogationibus pontur etiam conjunctivus, vid. § 185, I, f.

Annotatio 2.—Verba debere, oportere (germ. so!len) et velle, more græco et latino ponuntur in indicativo præt., ubi Germani conjunctivum usurpant: Cor. I, 11, 9 pata silbo gamelida izvis, ei qimands saurga ni habun, fram þaimei skulda (det germ. ich hätte sollen) faginon; vu, 11 * skalds vas

("peche germ. ich hätte sollen) fram iwis gakannjan; Gal. iv, 13 sq. barnitona meina, þanzei aftra fiin, unte gabairhtjaidau aristus in izvis, appan vilda (Olov germ. ich hätte mögen) qiman at izvis; nisi Gothus hic intellexerit imperfectum narrativum, quemadmodum aliunde Cor. II, 1, 15; Philem. 13 et præcipue aoristum Philem. 14 intelligendum est. Attamen quandoque etiam conjunctivus adhibetur, ut Cor. I, v, 10 ni blandaiþ izvis horam skuldedeip (wpeihere, debetis) pan us pamma failwau usgaggan. Verbum velle (viljan) in gothica lingua præsente prorsus caret solumque conjunctivam habet (viljau), vid. § 134, 2. ›

2) In sententiis compositis et equidem::

unte

a) lu hypotheticis sententiis: Cor. 1, xv, 16 jubai dau pans ni urreisand, nih aristus urrais;

b) Post particulas temporales;

t

c) In interrogationibus indirectis: Joan. ix, 21 waiva nu saiwi þ, ni vitum;

tatur: videamus, germ. lasst uns! vid. infra § 186, 4; d) Ut aliquid debitum; huc præcipue pertinet le:tia persona, quæ pro immediato imperativo gothie usurpatur, við. infra § 186, 3;

e) In genere ut aliquid, cujus existentia a futuro pendet, hinc conjunctivus pro ipso futuro sæpe auhibetur, vid. supra § 182, 1) b);

f) In interrogationibus sæpissime, ubi potis-imum Græcus futurum habet, ut Tim. I, 111, 5 jabai was sei amma garda fauragaggan ni mag, waiva aikklesjon gups gakarai (iruckveta), vid. supra § 182, 1) b). Animadversu digna sunt loca, ut Mc. xi, 14 skuldu ist kaisaragild giban kairsara þau niu gibaima fvel nonne dare debemus?); Joan. u, 4 ïbai mag manna alþeis visands în vamba aiþeins scina:zos afira galei pan jag-gabairaidau (potestne nasci?).

< Annotatio.—In Luc. xix, 8 halbata aiginis meinis gadailjau unledaim, adesse conjunctivum neque ex græco (didwμi), neque ex sensu, quem solum sen

d) in oratione obliqua: Lue. vi, 47 gasaiwandei tentia patitur, conjiciendum est; probabilius est su giao, Dates si galaugnid

Qaid fusius de his casibus et quomodo præcipue in a), c) et d) sæpissime conjunctivus adhibeatur, vid. infra ubi de sententia composita agitur. § 485. CONJUNCTIVUS possibilitatem significat. 1) Jam vero in sententiis simplicibus possibile enuntiari potest:

a) Ut aliquid desideratum (optativum): Rom. xv, 5 gæþ gibai (dóm, det) ïzvis þata sumo fraþjan în izvis misso; Thess. II, 1, 16; Tim. H, 1, 96, 18 guþ fulljai (π)npwoxe) ïzvis allaizos fehedais ; Cor. 11, 1, 2 gamoleima in izvis (utinamiceum apud vos inveniamos, quod Gothus multo subtilius expressit quain Græcus cum xaproate pic); Thess. II, 11, 17 gup gaþrafstjai (napanahia) hairtona izvara jak yalulgjai (orupiču) in allai vaurstoam godaim; 1, 5 frauja garai hijai (xaresúva) hairtona izvara în friaþvai gußs; Thess. I, m, 14, 12 frauja managjai (m)sová:a) jah ganoknan galaujai (repwcevom) friu þvai; v, 23 gupgaveikai guþ (äyräwa) izvis jah saivala juk leik unfairinona gafaetaidau (TMnpn0zín); Philem. 20 ïk þeina niutau (òvaiμm) in fruujin. Cum ainei (öpeλov) Gal. v, 12 vainei jah usmaitaindau (öpsλov άroxéfovτac) ¿xoxúfortai) paidrobjandans izvis; cum autem præteritum (iudic.) a Græco usurpatur, Gothus conjunctivum præt. adhibet Cor. I, iv, 8 ïnu uns hivdanodedup jak vainei piudanodedeip (öpelov Caodúoare); (ὄφελαν ἐξασιλεύσατε); Cor. II, x1, 1 vainei usputaided eiþ (ögelov veixrbe) meinaizos leitil unfrodeins. Huc pertinet etiam formula ni sijai (μú yśvorto) Luc. x1, 16; Rom. VII, 7;

b Ut aliquid concessum et humiliter prolatum (permissivum): Luc. 1, 38 qup marium: sai pivi fraujins, vairþai (yśwɩro) mis bi vaurda þeinamma; 11, 29 symaion gap: nu fraleitais (¿modúees) skalk beinana in gavairþja;

c) Ut aliquid volitum; huc referenda est prima persona plural s, qua qui loquitur multitudinem adhor

gudailja tantum legitimam esse, cujus a librarius propter eamdem litteram sequentis vocabuli dece ptus duplex exscripsit. ›

2) De conjunctivo post particulas temporales, cansales, conditionales necnon et explicativas posito tractabitur, ubi de sententiis compositis.

§ 186. III. IMPERATIVOS necessitatem exprimit.

1) Huic modo equidem propria est forma; sed Gothus eum sæpe etiam per conjunctivum convertit. Jam vero pro imperativo aor. græco regulariter formam imperativam usurpat, ubi aliquid ad ictum oculi. imperatur; pro imperativo autem præs. græco, formam conjunctivam, ubi scilicet aliquid imperatur, quod in futuro tantum fieri debet. Quoad negationem cum infinitivo per ni redditur: Cor. 1, xi, 24 uimiþ matjiþ (há¤ete gάyete) þata ist' leik mein, pala vaurkjaip (wowire) du meinui gamundai; Joan. XVII, 11 alta veiha, fastai (Tipnoov) ins in namin peknamma ; Tia:. I, v, 23 þuk silban sriknana faslais (Tnpsc); Mc. x, 14 letiþ (pete) po barna gaggan du mis; x1,25 pan stonduiþ bidjandans, afletaiþ (àpiere) jabai wa habai p ríþra wana; Mth. vi, 11 htaif unsarana þana sinteinan gif (dós) uns; v, 42 þamma bid · jandin puk gibais (didov); Philem. 12, þu ina and nim (npoçλatou); Tim. 1, v, 19 mi az tnimais (nopudíxov) niba în andvair þja vestonde; koan. xi, 39 afnimiþ (ŭpate) þana stain; Luc. ix, ỗ ni vaiht nimaip (apere) in vig; Luc. x, 2 bidjiþ (SeńOnre) fraujan; Mih.v1,9'sva nu bídj« iþ (πpɔœcúxcode); Joan. xш, 27 þatei taujis, tavei (roíncov) sprauto; Rom. xm, 4 þíuþ taujais (role:) jah habois hazein us þamma; Joan. vi, 10 vaurkeip (nochrare) þaus mans anakumbjauri; 27 vaurkjaiþ (šprášíobe) ni pana mat pana fralusanan; Cor. 1, vii, 21 þauhjabai freis magt vair pan, mais brukei (zeñoxe); Tim. I, v, 23 ni drigkais panamais valo (μň vôpowóτer), ak veinis leitil brukjais(xp®); Cor. II, vi, 17 usgaggiþ (Ozre) us midumai ize; Luc. 1x, 4 þar saljiþ jak paproh usgaagaip (spxec); xv, 22 sprauto

« PoprzedniaDalej »